Ši dilema vadovams iškyla bemaž kiekvieną kartą įdarbinant naujus darbuotojus. Bemaž visi esame linkę smulkmeniškai kontroliuoti įvykius ir šis pirminis instinktas yra susijęs su mūsų išlikimu. O dažnai kūrybingus, talentingus darbuotojus yra sunku kontroliuoti. Vykdant užduotį, jų vizija, gali prieštarauti vadovo vizijai.

Vadovas, pasirinkęs paklusnų darbuotoją, visad jausis komfortabiliai, nes žinos, kad darbuotojas „neišklys iš kelio“ ir įgyvendins vadovo viziją. Saugus vadovavimo modelis, kuri renkasi daugelis, garantuoja ir vidutinį statistinį rezultatą, todėl sukurti akivaizdų konkurencinį pranašumą yra bemaž neįmanoma. Talentingas darbuotojas gali pasiekti iškeltus tikslus visiškai kitu keliu, tačiau tai gali kelti vadovui nesaugumo pojūtį, kad jis nekontroliuoja situacijos.

Šią problemą yra aiškiai suvokę arklių augintojai. Jei užduotis yra rutininė, pavyzdžiui, išarti lauką, žirgo nepakinkysi. Ši darbą geriau ir greičiau atliks darbinis arklys. Jam nekils „klausimų“, kodėl pirma reikia arti rugių, o ne miežių lauką, kodėl reikia pradėti nuo pamiškės, o ne vieškelio, ir t.t. Tačiau jei užduotis sudėtinga, pavyzdžiui, raižyta vietove įveikti kliučių ruožą, arklys, kaip jį beragintumėte, jos neįgyvendins.

Todėl vadovai pasirinkdami darbuotoją turi įvertinti kelis faktorius: a) ar darbas yra rutininis ar kūrybinis; b) pretendento patirtis ir kvalifikacija; c) charakterio sąvybės. Reikia pastebėti, kad nėra gerų ar blogų charakterio sąvybių, tačiau vienas darbuotojas gali lengvai įsilieti į susiformavusį kolektyvą, o kitas – sukelti nepasitenkinimą ir destrukciją.