Mūsų pasaulėžiūros pagrindai ir išlikimo scenarijai susiformuoja dar vaikystėje. Vėliau jie tampa mūsų įpročiais, t.y. į išorinį dirgiklį mes reaguojame vienodu būdu. Prigimtinės programos atsispindi mūsų kūno konstitucijoje bei veido bruožuose. Pavyzdžiui, sulaukę kritikos iš vadovo mes 1) piktai atsikertame, 2) nirštame tyliai; 3) ignoruojame. Mūsų reakcija kyla ne iš aktualios situacijos, „čia ir dabar“ momento, o iš praeities. Mūsų elgesys tampa lengvai nuspėjamas. Beje, pasąmingas reakcijas yra gerai perpratę įvairaus plauko manipuliatoriai ir mielai naudojasi siekdami savanaudiškų tikslų. Deja, manipuliatoriai patys dažnai yra pasąmoningų elgesio modelių ir įpročių auka.

Kadangi mus stipriai įtakoja išlikimo scenarijai, mūsų dėmesys ir mąstymas dažniausiai yra nukreiptas į išorę, t.y. dauguma iš mūsų gyvenime esame ekstravertai. Kaip tai įtakoja įmonės valdymą? Vadovai daugiausia dėmesio (ir laiko) skiria naujų idėjų, naujų klientų, naujų projektų, naujų talentų paieškai, o žymiai mažiau procesams įmonės viduje – esamiems klientams, darbuotojų motyvacijai, darbo ar kibernetiniam saugumui užtikrinti. Tai galima palyginti su prarytu sumuštiniu. Tą pačią akimirką, kai jis atsiduria mūsų pilve, mes jį užmirštame,ir akimis dairomės kito kasnio. Žinoma, jei jis nesukelia didelio diskomforto ir neprivečia jo išspjauti.

Dėmesio disbalansas anksčiau ar vėliau sukelia rimtas problemas mūsų gyvenime. Pavyzdžiui, tabako rūkimas išplečia smegenų kraujagysles ir smegenys, o jos mūsų kūne yra užėmę vadovo postą, yra geriau aprūpinamos maisto medžiagomis. Smegenys yra patenkintos ir joms mažai terūpi periferija. Akreipkite dėmesį, civilizuotas žmogus labai retai pastebi pirmuosius ligos simptomus jei jie pasireiškia ne galvos skausmu. Savo ruožtu kiti kūno organai (visuomenė, kolektyvas,…) yra prasčiau aprūpinami maisto medžiagomis ir kraujagyslės ilgainiui susiaurėja. Ilgainiui priežąsties-pasekmės ratas užsidaro, o susirgus vienam iš organų nukenčia ir smegenys (vadovai, sąvininkai).