Mikrokontroliavimas yra bene populiariausias vadovavimo stilius Lietuvos įmonėse. Daugelis vadovų nėra profesionalūs vadybininkai, todėl vadovimo stilių lemia įpročiai, kurie susiformavo vaikystėje, nesąmoningai kopijuojant tėvų vadybos stilių.

Ar uždarei duris? Ar padėjai knygas į vietą? Grįžai iš mokyklos, nusiplauk rankas! Neverk! Parodyk, ką turi kišenėse? Eik, padėsi seseriai susidėti knygas! Nekrapštyk nosies…Akimirka po akimirkos – klausimai, potvarkiai, paliepimai…

Tėvai traktuoja vaikus ne kaip savarankišką būtybę, o kaip savo asmenybės (ego) tesinį. Jie vikrūs lėlininkai, o vaikai – nepaklusnios lėlės.

Šis stilius turi ir privalumų  ir trūkumų. Trūkumas –  slopina darbuotojų iniciatyvą, nes „vaikų“ iniciatyvos yra pavojingos arba kvailos, todėl nėra vertinamos rimtai. Jei vadovas visa galva išmintingesnis ir daugiau išmanantis žmogus už pavaldinius, tai šio vadybos stiliaus žala minimali. Žinoma, dalis intelektinio ir profesinio potencialo lieka neišnaudota.

Mikrovadyba = Mikroužduotys = Mikroatlyginimai