Vieną sykį darbuotojas pasiteiravo, ar galėtų perdažyti savo kabinetą ryškiomis spalvomis. Sutikau, tačiau pasiteiravau, kodėl jam patinka ryškios, rėksmingos spalvos. „Esu daltonikas, skiriu tik labai ryškias spalvas ir neskiriu subtilių atspalvių. Pasteliniai tonai  man lyg juodai balta fotografija“ – paaiškino kolega.

Šiandien inirtingai diskutuodami apie emocinį intelektą, nepastebime, kad emocinis daltonizmas yra tapęs norma. Atkreipia mūsų dėmesį ir įkvepia tik rėksmigos spalvos, tragiški įvykiai, smurto scenos, skandalai, išviešintos svetimos paslaptys, iškrypimai, destruktyvus menas arba psichozių kankinami menininkai. Kodėl?

Įgimtas ir išugdytas egocentrizmas, verčia mus užsidaryti savo kiaute ir atsiriboti nuo pasaulio: mūsų žmogiška prigimtinę savybė atjausti degraduoja, emocinis kūnas surambėja, tampame „emociniais begemotais“. Mus pajėgia sujaudinti tik galingi gyvybės išsaugojimo ir pratęsimo instinktai: seksas ir mirtis.

Vienintelis dalykas, kurį mes išties valdome, tai mūsų dėmesys. Ne visi žino šią paslaptį , todėl daugumos dėmesys klaidžioja nevalingai. Tačiau net sąmoningos pastangos atgręžti dėmesi į subtilius dalykus – gamtą, sakralinę muzika ar tabyba, – dažnai baigiasi nusivylimu. Nedžiugina, pasakytų komiksų herojus Mikė Pukuotukas.

Muzikantams, rašytojams, filmų kūrėjams, žurnalistams, reklamos ir viešųjų ryšių specialistams iškyla klausimas: Pataikauti „begemotų“ skoniui, ar kurti tikrus šedevrus? Jei „pataikausi“ talentui, o ne rinkai, gali būti neišgirstas ir likti be pragyvenimo pajamų. Pasirinkimas visada skausmingas.

Per svoboda.org radiją teko išgirsti labai įdomų intervių su alternatyvaus džiazo prodiuseriu. Būvęs BBC darbuotojas įkūrė kompaniją ir leidžia alternatyvaus džiazo muzikos įrašus. Beje, tarybiniais laikais jam paslapčia pavyko išleisti žinomų Lietuvos muzikantų: Čekasino, Ganelino ir kt. įrašus.

Jis paminėjo, kad komercinė sėkmė džiazo pasaulyje paklūsta visai kitiems dėsniams, nei pop muzikoje. Pop muzika atitinka daugumos vibracijas, todėl sėkmingi atlikėjai lengvai pagarsėja, uždirba milijonus, bet akimirksniu nužengia užmarštin.

Alternatyvus džiazas pralenkia laiką ir atitinka mažumos skonį. Avangardinis džiazas subtiliai žadina šiuolaikinį žmogų iš „emocinio miego“. Komercinė sėkmė ateina palengva, sėkmingų atlikėjų pardavimai auga kasmet kylančia liniją. Jei tikitės pripažinimo ir sėkmės nedelsiant, šis kelias ne jums skirtas.

Panaši dilemą iškyla ir rinkodaros, reklamos ir viešųjų ryšių specialistams. Ar maitinti vartotoją rėksmingais šūkiais, apgaulingomis antraštėmis, sukrečiančiais vaizdais, o jis patyčias dar mokės pinigus? Ar kurti produktą, kuris ugdys vartotojo sąmoningumą ir turės išliekančia vertę?

Lao Dzė, kinų išminčius, tvirtina, kad kai imame diskutuoti apie moralė normas, reiškia, kad moralė yra degradavusi. Tagi turime pripažinti, kad ėmę svarstyti emocinį intelektą, sukiu pripažinome – kad emocnis intelektas mūsų visuomenėje yra degradavęs.

Šiandien rinkodaros, reklamos, viešųjų ryšių specialistams reikia pasirinkti, ar žadinti ir ugdyti vartotojo emocinį intelektą, ar skatinti žemuosius instinktus ir skubiai susigriebti pinigėlius. Žmonija bunda ir mentalinio manipuliavimo era palengva baigiasi. Man regis, bulvarinė spauda ir žiniasklaida jau šiandien neišgyventų, jei jos nemaitintų Kremliaus kišenė.

Visuomet slapta pasidžiaugiu, kai žlunga vulgari rinkodaros kompaniją. Reiškia artėja momentas, kai liausime nagrinėję emocinį intelektą ir emocinis intelektas taps prigimtine šiuolaikinio žmogaus sąvybę, kuria nebeteks stebėtis.