Atsakymas į šį klausimą, regis, paprastas. Kai valgis atsidūrė Jūsų pilve, Jūs ji užmiršote. Prisiminsite, jei skrandis atsisakys jį virškinti arba Jūs apsinuodysite. Tai yra tipiška ekstravertų pasaulėjauta – užmiršti ir nevertinti tai, ką jau turime – automobilį, sutuoktinį, darbą, darbuotojus.

 

Vakarų civilizaciją galima būtų pavadinti ekstravertine. Bemaž visas mūsų dėmesys yra nukreiptas į išorę. Ekstravertišką pasaulėjautą remia dominuojanti masinė kultūra: pop muzika, pop menas, politika, televizija, spauda… Galų gale ekstravertinę pasaulėjautą puoselėja švietimo sistema. Kadangi didžiausi pavojai slypi išorėje, o individualizmo persmelktoje visuomenėje žmogus gali pasikliauti tik savimi, naturalu, kad jis įsitempęs stebi aplinką. Dėmesys užstringa išorėje, o vidiniai procesai ir savivoka tampa antraeiliais dalykais. Tik netikėtą trauma, liga, skaudi artimo žmogaus netektis priverčia vakarietį trumpam atsigręžti į save ir nukreipti dėmesį nuo išorės į vidų.

Rytų kultūra yra intravertinė, todėl rytiečiai garsėja filosofija, mistine poezija, gilia psichoanalize, meditacija, joga, sveika gyvensena ir holistine medicina. Tačiau intravertinė pasaulėjauta nėra materialaus pasaulio varomoji jėga.

Geroji žinia yra ta, kad vienintelis dalykas, kurį žmogus gali sąmoningai valdyti yra jo dėmesys. Harmoningas, subalansuotas dėmesys tiek išoriniam, tiek vidiniam pasauliams yra labai svarbus mūsų gyvenimo efektyvumui ir komfortui. Ši teiginys galioja ne tik asmeniui, bet ir bet kuriai struktūrai ar organizacijai – įmonei, asociacijai, tautai, valstybei ir t.t.

Pateiksiu pavyzdį, kaip pasireiškia ekstravertinė pasaulėjauta įmonėje. Darbdavys siekia, kad įmonėje dirbtų geriausi, šauniausi, talentingiausi darbuotojai. Todėl jis rūpinasi įmonės reputacija rinkoje, pasiūlo geras sąlygas, pateikia būsimam darbuotojui puikias karjeros perspektyvas įmonėje. Darbuotojui įsidarbinus, pažiūris į jį keičiasi. Įsidarbinęs darbuotojas  atsiduria organizacijos „pilve“, todėl jį galima užmiršti. Darbdavio dėmesys vėl nukrypsta į išorę – naujų klientų, naujų rinkų, naujų galimybių ir naujų darbuotojų paiešką. Stabiliai nukreiptą išorėn dėmesį vidun trumpam sugrąžina nebent labai konfliktiškas arba problematiškas darbuotojas.

Kodėl lyderiams būdingas subalansuotas požiūris?

Reguliarus vidinių procesų monitoringas padeda įmonės vadovams palaikyti įmonės „sveikatą“, užtikrinti stabiliai aukštą darbuotojų motyvaciją, lojalumą, laiku diagnozuoti sutrikimus ar nežymius „virusus“, kurie ilgainiui gali susilpninti įmonės organizmą ir pažeisti jos įmutetą konkurencinėje kovoje. Sveikas įmonės organizmas – tai iniciatyvūs, motyvuoti, energingi darbuotojai, kurie tampa geriausiais įmonės „ambasadoriais“.

Teigiama, kad patenkintas klientas rekomenduoja įmonę 3-4 draugams, o nepatenkintas paskleidžia neigiamą informaciją 10 žmonių. Jei kalbame apie įmonės darbuotojus, manau, šie skaičiai būtų žymiai didesni. Todėl vadovavimas, kai dėmesys skiriamas tiek vidiniams, tiek išoriniams procesams gali atnešti ne tik pasitenkinimą darbu, bet ir žymiai geresnius rezultatus.

Tai naujoji socialinės žiniasklaidos epochos verslo pardigma. Verslas, kuris ją įsisąvins, išliks.