[fullwidth background_color=““ background_image=““ background_parallax=“none“ enable_mobile=“no“ parallax_speed=“0.3″ background_repeat=“no-repeat“ background_position=“left top“ video_url=““ video_aspect_ratio=“16:9″ video_webm=““ video_mp4=““ video_ogv=““ video_preview_image=““ overlay_color=““ overlay_opacity=“0.5″ video_mute=“yes“ video_loop=“yes“ fade=“no“ border_size=“0px“ border_color=““ border_style=““ padding_top=“20″ padding_bottom=“20″ padding_left=““ padding_right=““ hundred_percent=“no“ equal_height_columns=“no“ hide_on_mobile=“no“ menu_anchor=““ class=““ id=““]

Viena Rytų sakmė pasakoja, kad vienas praeivis atskleidė elgetai paslaptį, kad jis sėdi ant paslėpto lobio. Deja, elgeta šia žinia nepatikėjo ir liko elgetauti visą likusį gyvenimą.

Vakarų visuomenė perdėm (sic!) ekstravertiška. Mes bemaž visą dėmesį skiriame išorei. Nepaliaudomi žvalgomės naujų pažinčių, naujų delikatesų, naujų darbuotojų, naujų klientų ir t.t. Todėl versle taip pat dažnai užmirštame „lobius“ – lojalius, entuziastingus mūsų produkto ar kompanijos gerbėjus.

[/fullwidth]