Neuromarketingas ir lietuviško charakterio ypatumai

[dropcap]N[/dropcap]uo viduramžių lietuvių gyvenimas tapo ypač nesaugus. Pastovūs priešų atpuoliai, karai su kaimynais, garbės ištroškusių feodalų intrigos ir karo žygiai neleido žmonėms ramiai gyventi: auginti derlių, medžioti, rūpintis šeima ir dievais. Vėliau – carinė okupacija, žiauriai numalšinti sukilimai, Napoleno žygis (nesuvokiu, kas verčia kasmet Kaune švęsti Napoleno žygį, kai jis sudegino kelis kaimus – matyt, valdininkai prancūzų imperatorių maišo su konjaku:)), pirmasis pasaulinis karas, okupacija, antrasis pasaulinis karas, Stalino lageriai, NKVD ir KGB teroras, tarybinė smegenų plovykla…

Žmonėms, dalyvavusiems Vietname, Afganistane ir kituose žiauriuose konfliktuose, prireikdavo psichologo pagalbos, kad jie vėl galėtų pritapti ir integruotis į visuomenę. O terorą pastarajį amžių patyrė bemaž visi Lietuvos gyventojai. Kokias charakterio sąvybes žmonės išsiugdo būdami pastovaus stebėjimo, persekiojimo, žeminimo, nepriteklaius ir skundimo zonoje? Taip, tas charakterios sąvybes, iš kurių dabar mėgstame pasišaipyti – pavydą, godumą, šiurkštumą, kietumą, įtarumą, sarkazmą, …

Žvelgiant iš psichogijos pozicijų – prieš mus ligonis, o žvelgiant iš marketingo – gana specifinis klientas. Vienas iš būdų įtikti klientui ir tapti „savu“ – tai rezonuoti su šiomis sakyčiau vulgariomis charakterio sąvybėmis. Sėkmingas pavyzdys – vulgarioji žiniasklaida (gnosis vulgaris, lot.). Ji puikiai įvaldžius rezonanso meną.

Jei nekalbėti apie etiką, kodėl šis būdas blogas? Vulgarioji žiniasklaida arba juodųjų viešųjų ryšių techologijos sekina pirkėjo emocianalumą. Tai savotiška vartotojų lobatomija, kuri galų gale sunaikina potencialių pirkėjų emocijas. Kiekvieną sykį, kad atkreipti į save dėmesį, reikia „didesnės dozės“. Depresija visuomenėje sparčiai plinta – vartotojas nustoja domėtis prekėmis ir užsidaro sąvyje.

Ar egzistuoja etiški būdi pelnyti klientų dėmesį ? Be abejo. Psichologai kartais lygina JAV amerikiečius su persikais – aksominiai iš išorės, o viduje kieti. Rytų Europos gyventojus apibūdina kaip kokoso riešutus – kietus iš išorės, bet minkštus viduje.

Gal, kada teko sutikti ant kelio ežį. Vos prilietus jį ranka, jis susigūžia ir susigūžęs tūno kelias ar keliolika minučių. Jei jūs būnate šalia jo ilgiau ir dar įpilate į lėkštelė pieno, pamažu ežys nusiramina ir ima lakti. Tai ir yra emocinis marketingas arba kansei. Koks šių metodų trūkumas – jie reikalauja kūrybingumo, kantrybės ir dalelės sėkmės, bet privalumas – klientas tampa jūsų draugu, lojaliu pirkėju ir jūsų prekės ženklo evangelistu.

P.S. Pasigendu psichologų dėmesio tautiniam charakteriui, jie tikrai galėtų pasitarnauti bendram labui.