Džiaugsmą derėtų skirstyti į kelis tipus: buities ir būties. Būties džiaugsmas kyla spontaniškai ir neturi priežąsties. Ji savaime patiriame vaikystėje.

Vėliau, stiprėjant ego (savimeilei), mes prarandame šią prigimtinę sąvybę ir imame ieškoti džiaugsmo išorėje. Džiaugsmą patiriame įsigiję naują drabužį, automobilį, akinius, namą,  ir t.t. Prie buitinės laimės derėtų priskirti ir mūsų džiaugsmą išvydus stulbinantį gamtos stebuklą ar meno kūrinį.

Palaipsniui būties džiaugsmas pasitraukia į antrą planą, o mes įsisukame į “voverės ratelį”: plušėti – turėti – džiaugtis – nusivilti. Kuo dažniau besiekdami džaugsmo nusiviliame , tuo dažniau susimąsome, kad turi egzistuoti geresnis gyvenimo būdas. O raktas į džiaugsmingą, laimingą gyvenimą paprastas – grįžti į vaikystę ir šįkart sąmoningai susiliesti su būtimi.

[dropcap]S[/dropcap]upratau, kad atsakyti į abstraktų klausimą facebook’e keliais žodžiais nepavyks.  Todėl, neapeliuodamas į absoliučią tiesą, pateikiu Jūsų vertinimui 10 punktų programą, kuri padėtų lietuviams atsikratyti depresijos, aplenkti Butaną ir tapti laimingiausia tauta pasaulyje:

  • Mažiau rūpintis savimi, o daugiau kitais šalia esančiais žmonėmis, jautriai atsiliepti į jų poreikius. Palaipsniui atsikratyti egocentriško mąstymo įpročio ir išsiugdyti  atjautą
  • Atgaivinti malonią, rūpestingą, paslaugią kalbą! Atsikratyti grubaus bendravimo įpročių: keiksmažodžių, niurzglaus, pakelto, įsakmaus balso ir t.t.  Mandagumas mažina įtampą, skatina širdingą bendravimą ir bendradarbiavimą bei verslo plėtrą
  • Apie šeimą, gimines, draugus, kaimynus, Tėvynę, kalbėti tik gerus dalykus. Net jei jie skaudina Jus. Nepatyrę pagarbos ir dėkingumo netapsite laimingi
  • Rūpintis ne tik kūnu, bet ir protu! Užsiimti savistaba, minčių perkeitimu, meditaciją arba dažniau stebėti žvaigždes
  • Sąmoningai valdyti dėmesį! Dėmesys – vienintelis dalykas, kuri žmogus gali išties kontroliuoti. Galioja Auksinio pjūvio taisyklė – didžiausią dėmesį skirti dabarčiai
  • Šypsotis ir juoktis! Išnaudoti kiekvieną progą. Vengti pašaipų ir patyčių, nes jos skatina priklausomybę (nuo išorinių subjektų)
  • Švęsti šventes! Šokti, dainuoti, tapyti, rašyti eiles, deklamuoti, …Dalyvauti, patirti bendrystės jausmą, o ne likti renginių ar procesijų žiūrovais ir kritikais
  • Beieškant tautinio tapatumo, neaukštinti savosios ir nemenkinti kitų tautų. Kuklumas puošia ne tik žmogų, bet ir tautą, o tautinė savimeilė (ego) yra kolektyvinis Jūsų priešas
  • Tobulėti pačiam, o ne siekti pakeisti kitus. Savo pavyzdžiu įkvėpiame daugiau, nei pamokslais. Velnių išvarymą palikti egzorcistams
  • Dėmesingai rinkis draugus. Žmonės lyg susisiekiantys indai.
  • Daugiau veikti, mažiau abejoti. Praktikuojantis ateistas arčiau Dievo, nei nepraktikuojantis krikščionis