Šventės  sąvoka dažniausiai siejama su džiaugsmu, poilsiu nuo sunkaus darbo ir kasdieninės rutinos, malonumais sielai ar
kūnui. Deja, visagalis Google rodo visai priešingą realybę.

Google rodo, kad paieškų su žodžiu depresija skaičius šv. Kalėdų laikotarpiu išauga iki 21.830, o sausį jau pasiekia piką – 26.590. Susidomėjimas nerimu gruodžio mėnesį atslūgsta, tačiau sausį pasiekia metų viršūnę – 3850 paieškų. Gruodį nemiga neramina 2530 interneto naršytojų, o štai sausį – 3340.  Susidomėjimas „stresu“, nukritęs iki minimumo rugjūčio mėnesį, staiga šauna į viršų rugsėjį (1540 paieškų) ir sparčiai auga iki epogėjaus sausio mėnesį – 2940 paieškų, bemaž 4 kartus viršydamas susidomėjimą stresu rugpjūtį.

Birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais  paieškų skaičius dėl prastos savijautos ir neigiamų emocijų pats mažiausias. Tikėtina, kad mažus skaičius sąlygoja  šiltas oras, saulė, atostogos bei masinių švenčių trūkumas.

Šventės, o ypač religinės, turėtų pasitarnauti mums atsigręžti į savo vidų, paieškoti santarvės su savimi, namiškiais, giminėmis. Deja, vartojimo industrija sukūrė iliuziją, kad su „Kalėdine nuolaida“ kartu įsigijame džiaugsmingą nuotaiką.

Tiesa ta, kad džiaugsmas, kurį mes patiriame įsigydami daiktus, mėgaudamiesi vaizdais, kvapais ar kitais žemiškais malonumais, yra trumpalaikis. Hedonistinis džiaugsmas – tarytum momentinis kreditas, kuri teks atiduoti su palūkanomis. Jei ne pinigais, tai emocijomis.

Be abejo, neverta staiga uždrausti „žemiškus malonumus“, tačiau būtina siekti subtilaus balanso – tarp išorės ir vidaus, tarp kūno ir sielos poreikių, o šventėms sugrąžinti jų tikrąją prasmę.

P.S. Įsigilinę į žodžio „šventė“ kilmę, mes galime sugrįžti prie ištakų. Šventė, šventas, šviesa, šviesti, švytėti, šventėti (tapti šventu) ….