Putino skleidžiama ideologija lašas į lašą panaši į III -iojo reicho.

Apie savanorišką Sudetų = Krymo prisijungimą; apie indoeuropiečių (arijų) = sarmatų rasės išskirtinumą, apie vokiečių =rusų ypatingą geną ir apie Dievo = Velnio? įkvėpta misiją suvienyti arijų tautas po Vokietijos =Rusijos sparneliu; apie būtinybe atsikratyti žydų (globalistatų) jungo ir susigrąžinti buvusią šlovę. Visa tą naciosocialistinių ir šovinistinių idėjų kratinį galingą Kremliaus propagandos mašina bruka į mūsų protus.

Viešosios nuomonės manipuliavimui panaudojamos pačios efektyviausios ir juodžiausios technologijos. Karta, paveikta revanšistinės Kremliaus propagandos, pasiryžusi numirti už fiurerį – Putiną. Naftos doleriai padėjo Putinui sudaryti nematomą sandorį su tauta: „Aš jus maitinu sočiai, o jūs nesikišate į politiką“. Rusijoje, regis, Putinas pasiekė savo tikslą. Piliečiai eina paskui vadą kaip avelės ir tiki kiekvienu Kremliaus televizijoje pasakytu žodžiu. Taigi zombių armija parengta. Kas beliko?

Rusija negali lygintis su Vakarų valstybėmis nei ekonomine, nei karine galia. Pagal Rusijos BNP (bendrajį nacionalinį produktą) ji yra 10-11 vietoje pasaulyje, ženkliai atsilieka nuo Vokietijos, Italijos, Ispanijos, daugiau nei 10 kartų nuo JAV. Karinėje srityje Rusijos padėtis geresnė. Pastaraisiais metais Rusija skyrė žymią BVP dalį ginkluotei įsigyti ir modernizuoti kariuomenę. Pagal skiriamą ginkluotei finansavimą Rusija bemaž prilygsta Anglijai ir Prancūzijai, tačiau dešimt kartų atsilieka nuo JAV. Tad ar ekspansionistinė Putino politika turi šansą?

Putinas įsitikinęs, kad turi. Jo mastymas ir elgesys užsienio politikoje išties nekonvencionalus. Jo veiksmai apima visą sovietų spectarnybų (NKVD, FSB, KGB) arsenalą – papirkimai, disidentų ar oponentų nužudymai, terorizmo aktai, enegetinis ir fizinis šantažas, diversijos…Sotūs Vakarai užmiršo ar nenorėjo patikėti, kad Rytuose kyla reali grėsmė – į „Vartojimo imperiją“ besigviešianti įsiveržti laukinė skitų gentis.

Teroristas Putinas įgyja neabejotiną pranašumą prieš Vakarus. Vakarai žaidžia su Putinu šachmatais, o jis tranko šachmatų lentą jiems į galvą. Kad Vakarai neprabustų ir nesuvoktų, jog šachmatų partija seniai baigėsi, Putinas šantažuoja Vakarus atominio karo grėsme. Žinome, pirmas manipuliatoriaus žingsnis – įvaryti baimę aukai ir paraližuoti jos valią. Kremliaus polittechnologai sąmoningai kuria Putino -paranojiko įvaizdį. Tai Kremliaus nešvaraus diplomatinio žaidimo su Vakarais dalis.

Koks dar pagelbėti Putinui? Technologija sena, bet patikima – Trojos arklys. Todėl Rusija nepaprastai daug lėšų ir dėmesio skiria penktąjai kolonai svečiose šalyse puoselėti.

Ko dar trūksta iki Putino pergalės? Trūksta, kad būsimos aneksijos aukos nesipriešintų. Bent didžioji dauguma jų piliečių. O tai pasiekti galima gerai užmaskuota propaganda. Vadovaujant Putino sėbrui Vladislavui Surkovui, galbūt, atgimusiam III Reicho propagandistui Gebelsui, buvo sukurta daug propagandinių „sakmių“, kurias galima būtų suteikti sąlyginius pavadinimus: „Masonų ir globalistų jungas“, „Ištvirkusi Europa ir tradicinių vertybių sergėtoja Rusija“,  „Visi meluoja“, „Mes vieno kraujo. Sarmatai“ ir t.t.

Viskas parengta nepaprastai profesionaliai. Propagandos priemonės parinktos ir taikomos į konkretų segmentą. Sakmė „Mes vieno kraujo“ skirta žmonėms, ieškantiems savo šaknų ir indentiteto tautos istorijoje. Daugumas šių geranoriškų žmonių savimeilės atgaivą randa praeities galybėje – valstybė nuo jūros iki jūros, o mes šlovinami menkesnių tautų ir apsupti prabangos teisingai valdom. Tai nėra atsitiktinumas. Mes priklausome išrinktajai arijų/indoeuropiečių/sarmatų rasei, turinti išskirtines teises į intelektą, dorą ir valdžią. Kokios tos liaupsės malonios mūsų ausiai? Kaip jos nuneša mus toli nuo įgrisusios kasdienybės?