Pasakykite, prašau, kiek bus 2 x 2? – O tai čia kaip? Perkant ar parduodant? “ {žydų anekdotas}

Dauguma piliečių pasižymi sveiku protu ir ji puikiai naudoja siekdami naudos. Štai pirkdamas žoliapjovę, retas išsyk patiki reklama. Tūlas pilietis negaili laiko išstudijuoti techninėm chakateristikom, įsitikinti, ar žoliapjovė patenkins jo poreikius, domisi eksploatacijos kaštais, kokios garantijos, ar gamintojas patikimas ir tesi pažadus . Priimant atsakingą sprendimą, lemia prekės ženklo įvaizdis, kokioje šalyje pagaminta, draugų bei kaimynų atsiliepimai. Mielai pasinaudoja galimybę nemokamai išbandyti žoliapjovę. Sprendimas priimamas išsprendus optimizavimo uždavinį: didžiausia nauda – mažiausi kaštai. Todėl dauguma pirkėjų lieka žoliapjove patenkinti ir nereikalauja pardavėjo jos pakeisti.

O kaip priimame sprendimus, rinkdami prezidentą arba seimą? Pats „pirkimo“ procesas yra panašus, tačiau „nauda“ suvokiama skirtingai. Ką turiu omenyje? Sprendimą mažiau įtakoja akivaizdi, o daugiau  „paslėpta nauda“. Kas yra „paslėpta nauda“ rinkėjui?

„Paslėpta nauda“ yra nauda, kurios mes siekiame nesąmoningai. Dažnai naudą neįmanoma išreišti vienu paramentru – pinigais. Nauda susideda iš daugelio komponentų – finansinių, emocinių, socialinio saugumo, santykių ir t.t.  Prisiminkite malonų pojūtį, kai teismas nuteisia kokį piktadarį ar apsivogusį valdininką. Todėl skleisti paskalas, dezinformaciją, keikti valstybinę santavarką ir politikus, verčia paslėptos naudos ieškojimas.

Kita vertus, vis dar gajus įsitikinimas, kad piliečiai mažai įtakoja politinę sistemą. Dažnai balsuojame ne už, bet prieš,  sąvanoriškai užimdami  aukos poziciją. Kyla natūralus klausimas, kodėl „aukos“ drąsiai ir kategoriškai reiškia savo nuomonę? Apie politiką, apie religiją, apie krepšinį… Jie įsitikinę, kad nedaro nieko bloga, mat „šuns balsas į dangų neina“.

Ar jie teisūs? – Regėdamas, kiek Kremlius skiria pastangų pakeisti mūsų nuomonei, drįsčiau suabejoti.